Gal tai aš.

Gal ir aš taip daryčiau:
Išvežčiau pilkus žmones
Susemčiau ir palikčiau,
Susipažinę grįžtų.
Uždususius spėčiau palikt
Palikt lūkuriuot šurmuly
Kito pravažiuojančio.
Arba šiaip kokio.

O gal vistik,
Būčiau griežtas
Kaip pasibaigęs kefyro
Galiojimo laikas.
Arba tiesiog nusibaigęs.
Kirsčiau kelią įstrižai
Vaikščiočiau bordiūrais,
Vidury pievos kompotą sriūbčiočiau.
Aišku išdidžiai -
Su šiaudeliu.
Arba apsimesčiau aukoholiku.
Trumpiau - Auka.

Gal ir aš taip daryčiau:
Bučiuočiau dangų užlipus ant akmens,
Imčiau zvimti,
Ir kaip kamanė,
Pati to nežinodama,
Pakilčiau.
Ir nebesibučiuočiau.
Sušvilpčiau kokiam vienplaukiui,
Lipančiam į pilnutėlį traukinį
Su trim laisvom vietom prie lango.


Galbūt ikyriai,
Arba šiek tiek ikyriau šokinėčiau
Dėl nepažymėtų bilietų
Ir anų,
Nudžiautų muiluotų kojakelnių.
Kamšyčiau langus,
Popierium nuo sienų,
Kurių nieks nepajėgia pastatyt.
Arba šiaip žiūrėčiau pro orlaidę,
Spaudyčiau belaidę nokia,
Savaitgaliais skambinčiau
Vargonais ir tėčiui.

Ir aš taip daryčiau:
Pažvelgčiau pro langą,
Ir daugiau nebesikarčiau.
Toliau gerčiau kavą.