***

Aš Žebenkščiukė. visada
trečioji
(tretesnė iš trijų)

Pasaulio trečioji koja
Žemei sukantis už Paukščių Tako
Vis užkliūnanti

Ir išgriaunanti ten visus kelio ženklus.
Raminuosi:

Dramblienių klubų siūbavime
Visas moteriškumas pasaulio
Skersai-išilgai jos jį išmano
ir dramblienės niekad neverkia

O smaugliai šitokie nebaisūs
Susisukę kamščiatraukiais
Džiunglių vynuogynuose
Visą laukimą skersai-išilgai jie išmoko

Kai išsiplečia oposumo vyzdžiai
Būna saulės užtemimas
Visą pasaulio neramumą jis žino
Skersai, išilgai ir kasnakt

Aš esu Žebenkščiukė
Ant tvoros sėdėdama
Nusilaužiu kojas,
Kad neišspardyt kelio ženklų Paukščių Take.

Mojuoju koja.
Noriu atkreipt jūsų dėmesį.
Noriu pasakyti

Kad nesvarbios nesvarbios
Visos baimės, išskyrus vorų
Kad nesvarbus nesvarbus
Visas neramumas, išskyrus
Balandžių.
Kad nesvarbi nesvarbi
Jokia neištikimybė
Išskyrus kamanių.

Jūs man svarbiausi
Svarbiausi
Įdedu kiekvienam po vėsią
Savo akį kišenėn
sėkmei ir kad kieme pikti
Gaidžiai neužpultų. Neškitės.