Daina

Teatras. Salė visiškai tuščia.
O ji dainuoja, užmerkus išverktas akis.
Tyras, tarsi varpelio skambesys
migla užkloja beribę erdvę.

Dainos žodžiai, žaidžia gaudynių.
Jie tarsi penkiamečiai vaikai,
laksto ir krykštauja, gaudo vienas kitą.
O ji neatsikvėpdama dainuoja.

Iš sielos išstumta melodija,
sklando tarp tuščių kėdžių.
Gal bent vieną klausytoją ras.
Deja. Pravirksta dainos žodžiai.

O ji dainuoja, vienatvės giesmę.
Tyliai, tyliai virpa balso stygos,
gimdydamos mažuosius vaikus.
Bet ir jie klausytojo neras.