Šionykštis vėjas

kai šiltais kąsniais
iš dangaus
pabyra
pavasaris
ir ant
užsilikusių nuo rudens lapų
nusėdęs
žolę už pažastų
iš po žemių tįsteli
tėvelis tada
mane laukan
ant kupros
išsineša
ir tabako kvapas
saldesnis nei visados
sulig Babelio bokštais
dangų pasiekęs
Dievuliui nosį nužnaibo

niekada nepastebėjai
bet debesis dažyti
tu
moki kruopščiausiai