Persikraustymas kepant

Ir Mozė seniai nebevaikšto,
Basomis šaligatviu tylinčiu
Ir nebegaudo kurapkų už uodegų,
O kryptis, kuriomis jis stebėjosi,
Pavirto ženklais nesuprantamais.
Dabar jis apsigyveno kopose,
Išgliaudytomis raidėmis
Rašo neiškalbingus laiškus,
Pašonėje lydosi Gralio taurės auksas.
Taip pietums akmuo iškepa dar vieną valandą,
Suvalgo čepsi, skurdžia drobe šluostosi
Likusius trupinius,
Sekundės ant akmens joja-
Turi dar vieną vakarą.