Iki pirmo sniego

Tave mylėsiu iki pirmo sniego,
Taip švelniai-šiurkščiai, taip keistai
Kaip gal dar nemylėjau nieko.
Taip ypatingai-paprastai.

Lediniu deginsiu karščiu
Tavas vos vos pravertas lūpas,
Kurias taip myliu-nekenčiu,
Ir vėl nueisiu nusisukus.

Sujauksiu tau visus sapnus,
Kartu suversdama savuosius,
Atėjus į tavus namus
Košmarais rožiniais sapnuosiuos -

Galų gale ir pats žinai,
Koks jausmas kai pritrūksta miego...
Aš nesakysiu AMŽINAI -
Mylėsiu iki pirmo sniego.


Rašyta prieš n metų, rudenį...