Nupiešk

Paliesk teptuku bedugnį dangų,
brūkštelk saulę, debesis, patrakusius paukščius.
Nepavyko? Užpaišyk viską juodai,
ir nutepk grįžulo ratus.

Padėk teptuką, tegul vėjas dangų išdžiovina.
Pasiklausyk naktinės simfonijos.
Ar matai kaip tirpsta natos,
kaip jos sklando ir sprogsta ore.

Pažvelk, prie išdažyto dangaus,
prilipo milijonai jonvabalių.
Jie taip stengiasi atplėšt sparnus nuo dažų,
jaučiu jų ašarų sūrumą.

Gailestis užtemdė paveikslo grožį.
Jis tapo toks niūriai svetimas.
Žinai, gal nuvalykime dažus,
ir apsimeskim, kad nieko nebuvo.