Tą troškią dieną
Akmenimi kritau.
Į pievas
Vai į pievas
Rugiuos degiau šalčiu,
Nors ne!
Šalia raudojo...
Raudojo kelias
Raudojo pieva.
Kelius grindžiau aguonomis,
Lipdžiau juos prakaitu trečiu,
Berankiais pakeleiviais
Ženklu vairuotojams krešėjau.
Tad krito,
Krito ilstantis karvelis.
Kely... (pailso ilso)
Nekrisk, meldžiu,
Nekrisk paukščiu,
Nei akmenim, žemelėn.
Neverk, šaltoji
Nebučiuos,
Juk tik Balandžio vidury
Karveliai krinta.