Apie silpnuosius

Mintis maitojantį vanagą
Į narvą grotom auksinėm,
Į snapą obuolio nuograužą
Į nagus veidrodėlį.

***

Išlieka  stipriausi.
Silpnesnieji medžioja svajones
Taip apšyla sparnus ir kojas,
Nagus į norus suleidžia.
Pėdos jų akmenis skaičiuoja
Draugų ir priešų mokasinuose,
Regimų spalvų amplitudė
Išsitiesia vaivorykštėmis.
Ir klausia kasryt
Laikraščių pardavėjo
Kiek kainuoja cukraus gabalytis?
Ir pardavėjas kaskart ranką ištiesia.


Nors ir išlieka stipriausi,
Tykantys pakampėmis
Gražaus ir silpno,
Matuoja didybės erdves,
Į  veidus įaugusiomis kaukėmis
Prisidengia aštrius snapus,
Aitrindami skersgatvių kampus,
Pasakoja kasdien
Elgetaujančiam berniukui
Apie šiltą dubenį sriubos,
Pieštukų spalvotų saują
Ir vaiko akyse drugelis auga,
Jo keliai į grindinį stipriau įsiremia.

***
Į rėmus narvą,  ant sienos,
Su raudoniausiomis uogomis -
Nuo sparnų byrančiomis
Kartu su visais aukos instinktais.