***

Nuo svaiginančio vakar dar šilta,
nuo rytoj atėjimo jau maudžia,
prie dabar kaip prie degančio tilto
lyg žuvėdra širdis prisiglaudžia.

Jau sustingusios jūros be upių.
Jau sustojusios upės be jūrų.
Tik laukimą bangelės dar supa,
bet ir jis-be irklų ir be būrių.

Ar pakilsi virš upių žuvėdra?
Ar rytoj sparnus beturėsi?
Po šešėliais paslėpdama giedrą,
horizonte ramybė išblėso...