kampuotų veidrodžių sienose
regiu išblukusį objektą
savo moto
bet jį tarsi netyčia
krašteliu forma
prislegia tribūna
pagal rudeninės Venecijos laiką
niekas atsiveda nieką
ir niekas nelaukia
Ateik, Albinai, - padažysiu greitai tavo MOTO,
Nosikę pudrysiu, nors kakava,
Kad žavesio nepateriotum.
Formą pakeisim (liesas ten ar drūtas?),
Darysim gražų, kad mergom dar tinkams būtum.
:0)))