Dievo ložė

Dievo* rūščią leteną laužiu.


Aršiu tikėjimu
pabrukus uodegą,
tamsoj rieškelius
it kryžių
dalytą
paskinkius, -
balnojus, --
akių nesumerkus,
senų nuodemių
nepamiršus-
sau kelią
it kurmis
į dangų skinuos.

Kas trečią debesį
skaitau
ir skaičius pametus,
pirštus ne lig
galo užlenkus-
žegnojuos-
kairė - dešinė--
viršus - apačia,
stabo kojas bučiuoju.

Atleista,
pamiršta
lik trejeto švento
kryžiukais žymėta--
kairė - dešinė- viršus...
Apačia.

Dievo* leteną nulaužiau.

*Dievas- įsivaizduojamo veikėjo skolintas vardas.