Iš ilgesio

Nepykstu. Man tik liūdna truputį,
Kad laiškų nerašai, kad vis laiko nėra -
Gal todėl aš jaučiuosi mažutis
Toks paukštelis ne savo lizde.

Pasimetus esu. Panorėjus uždrausto,
Tartum vaikas pas svetimą tetą -
Stalčiun lenda ir viską iškrausto,
Tuoj deda, ką radęs, ant stalo.

Ir tave aš dedu. Tartum obuolį kandu,
Išdavystė - ne rojus, deja.
Nepykstu. Man tik liūdna. Įkanda
Ilgesys pilko skausmo gėla.