Kai Kutulajui nusibodo per ilga žiema

Kai Kutulajui nusibodo per ilga žiema
Kutulajus ant pilvo išsiliejo uogienę
Ir būdamas tikras kad „tai“ pavyks išėjo į lauką
Uogienę tuoj suspaudė šaltis ir
Kutulajaus pilvas tapo slidus

Slidus apsidžiaugė Kutulajus
Slidus apsidžiaugė Kutulajus
Slidus apsidžiaugė Kutulajus

Dar būtų džiaugęsis ne vieną ir ne du kartus
Bet priėjo Kutulienė ir užšalusią uogienę lyžtelėjo nuo pilvo apačios iki pilvo viršaus
Laižymo plotas buvo pakankamai didelis
Tad patenkinta Kutulienė lyžtelėjo dar kartą
Lyžtelėjo ir dar kartą
Uogienė nuo pilvo Kutulajaus akyse tirpo
Kutulajus jau nieko nematė
Tik jautė

O Kutulienė uogienės ledo sluoksnį pralaižiusi
Kutulajaus pilvą ir
Toliau laižė
Kol Kutulajus pradėjo trūkčioti

Trūkčiodamas Kutulajus greit sušilo ir šilumą atidavė aplinkai
Aplink Kutulajus sudygo žibutės
Ir taip atėjo pavasaris

„Tai“ pavyko – sukuždėjo Kutulajus Kutulienei
Žinau mielasis– atsakė Kutulienė
Apsikabinę parėjo namo
Toliau laimingai ir gražiai gyveno