Pasaka

Kai naktyje liepsnos laužai,
Kai danguje nušvis žvaigždžių takai,
Kai sidabriniai pelenai į dangų kils,
Kai mūsų žodžiai vėjyje ištirps.

Vėl žvelgsiu į tavas gražias akis,
O vėjas medžiais skris, vis skris,
Paimsiu aš tave už rankų.
Ir kilsime jausmų sparnais į dangų

Klausysime žiogų tylios dainos,
O mintys neš mus atgalios,
Sugrįšime prie saulės tekančios - bangos,
Prie žolę gaubiančios šarmos.

Tylėsime abu nebylūs,
Ir kūnų siluetai mūs nežymūs,
Lyg pasaka naktų paklydus,
Ir baigsis tik jausmam nurimus....