Sukas miškas. Nubėga virve
Žydros versmės. O jei apipiltų –
Būtų dienos, kaip karvė širva
Prisilaižius melžykloje miltų...
Dar ne žalia. Šakų gumburiai –
Kiek tos žemės kelių susipynę
Plazda pilkėsiu erdvėj būriai
Tarsi vaikiškos kiemo sūpynės
Ir prie žemės arčiau kaip graudu
Balto žvyno dar tęsiasi gijos
Pasiklydus tarp gulbių raudų
Mažą paukštį gyvatė prarijo
Bėga laisvės erdvė kruvina
Nešas žemę ir mintį, ir vėją
Pasiklydusi tyruos viena
Nenumiršta dvasia Prometėjo


Edvardas















