moteriškė

ji gyveno netoli mūsų
maždaug už tūkstančio mylių
į šiaurę, pietiniame pusiasaly

naktimis išeidavo pavasario pašaudyt -
ak, tos strėlės vėją išdraiko
bet oras tai skųstis negali
o turbūt nieko ir nemoka be vandens šaudymo

rankų mostais tapė paveikslus
iš saulės ištraukusi grindinį
nuklodavo tapetais miškus, klonius -
suprantu, tai darbas nelengvas
bet tam ir spinduliai tai auksaplaukei

o ir man neprošal būtų
saulėlydį su pravertom lūpom pasitikti
ištarus žodžius taip garsiai
kad net ji išgirstų
ir pasakytų gal kiek nedrąsiai, bet maloniai
iš kur semiasi ji gyvenimo eilių ir kas ta naktis beribė