Žibuoklių ryškus mėlynumas-
Toks senas mitas,
Sukurtas bebaimių paukščių,
Galvos skylėse tingių atėjūnų perėtas.
Ledas, iškruvintas balto sidabro,
Ežere mažytes vaivorykštes skaldo
Ir valtys, aptalžę dešinį saulės skruostą,
Kaip seni sugyventiniai neria į dugną.
Šalia šaltinio aukuras vasaros trupinių,
Taip tyliai vandens ištaršytas.
Smilgoms apglostytas žvyrkelis,
Akmenims neleidžiantis klysti.
O trupa debesys išbadėjusioms nendrėm.
Aplink save ratais iš godumo linguoja.
Juokdarys vėjas šimtu rankų
Bando pirmą bangą ir samaną glausti.