Velykinė istorija

Buvo tokie du kiškiai. Na ir vieną dieną prie jų pribėgo Velykų bobutė:
- Na jūs, kiškiai geradariai, mane iškvietė į kitą šalį padėti kitai Velykų bobutei! Gal sutiktumėt
man padėti?
- O ką reikės daryti? - paklausė kiškiai.
- Pirmiausia nueiti pas vištų vištą prašyti kiaušinių, po to į girią jiems natūralių dažų, tada ten
reikia jais dažyti kiaušinius ir galiausiai nunešti visiems Lietuvos vaikams!
- Mes tau padėsime!!! - drąsiai atsakė kiškiai ir susiruošė kelionėn pas vištų vištą vištytę
Plunksnytę.
Apie ją visi gyventojai šnekėjo taip:
- Ji mūsų karalienė!!! Gerbkite vištų vištą vištytę Plunksnytę!!! - sakydavo. - Na, bet ji tokia
pasipūtusi! - nutylėdavo.
Na, o ją įkalbėti buvo išties sunku!
- Panele plunksnytę, ar galite mums, vargšams Velykų bobutės padėjėjams duoti bent keletą jūsų stebuklingųjų kiaušinių? - maldavo geradariai.
- Duočiau jeigu turėtumėt bobutės sutikimą ar prašymą! O jūs tikrai manau jo neturite, cha!!!
Šitą pokalbį išgirdusiems miestiečiams pagailo kiškių, tad vištų vištai nematant apkrovė geradarius tuzinais kiaušinių, kuriuos patys buvo pasiskolinę.
- Paprašysiu, kad jus visus apdovanotų grįžusi Velykų bobutė!!! - su padėka pažadėjo kiškiai.
Tada atėjo metas šuoliuoti į girią natūralių dažų marginimui.
- Kiek žinau, dažų būna tik stebuklingose gėlėse - Dažėse... - mąstė brolis kiškis.
- Taip, tu teisus! Bet tas gėles saugo klastingoji pelėda!!! - išsigandęs ištarė geradarys.
Eidami mišku jie sutiko tupintį pelėdos sūnų.
- Numanau, ko jūs ieškote!!! Aha, kiaušinių dažų!!! - sušnabždėjo blogosios sūnus. - galėčiau jums padėti! Reikėtų mamai nepastebėjus juos pagriebti, mat mano mama iš Dažių dažus išspaudžia pati! O kodėl jų jums reikia?
- Mūsų Velykų bobutė paprašė atlikti šiuos velykinius darbus už ją, o pati yra iškviesta padėti kitos šalies Velykų bobutei!
- Na gerai, aš jums padėsiu!
Ir tada josios sūnus nutypino link jo mamos įrengtų dirbtuvių. Po kiek laiko jis grįžo su pilnu maišu dažų! Ten buvo geltonos, raudonos, orandžinės, žalios, mėlynos ir kitokių spalvų dažų.
Laimingi kiškiai patraukė kiaušinių dažyti, o vėliau margučius išnešiojo visiems Lietuvos vaikams.
Vaikai apsidžiaugė, nes tai buvo pačios margiausios Velykos!!! Buvo tokie du kiškiai. Na ir vieną dieną prie jų pribėgo Velykų bobutė:
- Na jūs, kiškiai geradariai, mane iškvietė į kitą šalį padėti kitai Velykų bobutei! Gal sutiktumėt
man padėti?
- O ką reikės daryti? - paklausė kiškiai.
- Pirmiausia nueiti pas vištų vištą prašyti kiaušinių, po to į girią jiems natūralių dažų, tada ten
reikia jais dažyti kiaušinius ir galiausiai nunešti visiems Lietuvos vaikams!
- Mes tau padėsime!!! - drąsiai atsakė kiškiai ir susiruošė kelionėn pas vištų vištą vištytę
Plunksnytę.
Apie ją visi gyventojai šnekėjo taip:
- Ji mūsų karalienė!!! Gerbkite vištų vištą vištytę Plunksnytę!!! - sakydavo. - Na, bet ji tokia
pasipūtusi! - nutylėdavo.
Na, o ją įkalbėti buvo išties sunku!
- Panele plunksnytę, ar galite mums, vargšams Velykų bobutės padėjėjams duoti bent keletą jūsų stebuklingųjų kiaušinių? - maldavo geradariai.
- Duočiau jeigu turėtumėt bobutės sutikimą ar prašymą! O jūs tikrai manau jo neturite, cha!!!
Šitą pokalbį išgirdusiems miestiečiams pagailo kiškių, tad vištų vištai nematant apkrovė geradarius tuzinais kiaušinių, kuriuos patys buvo pasiskolinę.
- Paprašysiu, kad jus visus apdovanotų grįžusi Velykų bobutė!!! - su padėka pažadėjo kiškiai.
Tada atėjo metas šuoliuoti į girią natūralių dažų marginimui.
- Kiek žinau, dažų būna tik stebuklingose gėlėse - Dažėse... - mąstė brolis kiškis.
- Taip, tu teisus! Bet tas gėles saugo klastingoji pelėda!!! - išsigandęs ištarė geradarys.
Eidami mišku jie sutiko tupintį pelėdos sūnų.
- Numanau, ko jūs ieškote!!! Aha, kiaušinių dažų!!! - sušnabždėjo blogosios sūnus. - galėčiau jums padėti! Reikėtų mamai nepastebėjus juos pagriebti, mat mano mama iš Dažių dažus išspaudžia pati! O kodėl jų jums reikia?
- Mūsų Velykų bobutė paprašė atlikti šiuos velykinius darbus už ją, o pati yra iškviesta padėti kitos šalies Velykų bobutei!
- Na gerai, aš jums padėsiu!
Ir tada josios sūnus nutypino link jo mamos įrengtų dirbtuvių. Po kiek laiko jis grįžo su pilnu maišu dažų! Ten buvo geltonos, raudonos, orandžinės, žalios, mėlynos ir kitokių spalvų dažų.
Laimingi kiškiai patraukė kiaušinių dažyti, o vėliau margučius išnešiojo visiems Lietuvos vaikams.
Vaikai apsidžiaugė, nes tai buvo pačios margiausios Velykos!!! Buvo tokie du kiškiai. Na ir vieną dieną prie jų pribėgo Velykų bobutė:
- Na jūs, kiškiai geradariai, mane iškvietė į kitą šalį padėti kitai Velykų bobutei! Gal sutiktumėt
man padėti?
- O ką reikės daryti? - paklausė kiškiai.
- Pirmiausia nueiti pas vištų vištą prašyti kiaušinių, po to į girią jiems natūralių dažų, tada ten
reikia jais dažyti kiaušinius ir galiausiai nunešti visiems Lietuvos vaikams!
- Mes tau padėsime!!! - drąsiai atsakė kiškiai ir susiruošė kelionėn pas vištų vištą vištytę
Plunksnytę.
Apie ją visi gyventojai šnekėjo taip:
- Ji mūsų karalienė!!! Gerbkite vištų vištą vištytę Plunksnytę!!! - sakydavo. - Na, bet ji tokia
pasipūtusi! - nutylėdavo.
Na, o ją įkalbėti buvo išties sunku!
- Panele plunksnytę, ar galite mums, vargšams Velykų bobutės padėjėjams duoti bent keletą jūsų stebuklingųjų kiaušinių? - maldavo geradariai.
- Duočiau jeigu turėtumėt bobutės sutikimą ar prašymą! O jūs tikrai manau jo neturite, cha!!!
Šitą pokalbį išgirdusiems miestiečiams pagailo kiškių, tad vištų vištai nematant apkrovė geradarius tuzinais kiaušinių, kuriuos patys buvo pasiskolinę.
- Paprašysiu, kad jus visus apdovanotų grįžusi Velykų bobutė!!! - su padėka pažadėjo kiškiai.
Tada atėjo metas šuoliuoti į girią natūralių dažų marginimui.
- Kiek žinau, dažų būna tik stebuklingose gėlėse - Dažėse... - mąstė brolis kiškis.
- Taip, tu teisus! Bet tas gėles saugo klastingoji pelėda!!! - išsigandęs ištarė geradarys.
Eidami mišku jie sutiko tupintį pelėdos sūnų.
- Numanau, ko jūs ieškote!!! Aha, kiaušinių dažų!!! - sušnabždėjo blogosios sūnus. - galėčiau jums padėti! Reikėtų mamai nepastebėjus juos pagriebti, mat mano mama iš Dažių dažus išspaudžia pati! O kodėl jų jums reikia?
- Mūsų Velykų bobutė paprašė atlikti šiuos velykinius darbus už ją, o pati yra iškviesta padėti kitos šalies Velykų bobutei!
- Na gerai, aš jums padėsiu!
Ir tada josios sūnus nutypino link jo mamos įrengtų dirbtuvių. Po kiek laiko jis grįžo su pilnu maišu dažų! Ten buvo geltonos, raudonos, orandžinės, žalios, mėlynos ir kitokių spalvų dažų.
Laimingi kiškiai patraukė kiaušinių dažyti, o vėliau margučius išnešiojo visiems Lietuvos vaikams.
Vaikai apsidžiaugė, nes tai buvo pačios margiausios Velykos!!!