Susitraukęs pasaulis, netenka mėtų skonio

„Kas ant kito sako tas ant savęs pasisako“ –
tvirtino Greta Adomui,
mėtinių saldainių vagystę apkaltinta.

Vakar mama jai pakirpo kasas,
Adomui patinka ilgi mergaičių plaukai
jie kvepia saldžiu šampūnu.

„Niekada nekirpsiu kai užaugsiu“ –
Greta galvodavo sėdėdama prieš veidrodį,
kol mama kramsnodama lūpas,
atidžiai,
kirpo.

Mergaitė mėgo valgyt saldumynus,
kai pykdavo.

Nutilo karaliai ir stebuklingi paukštukai,
kai užaugusi nebeskaitydavo pasakų,
Greta nusikirpo kasas,
Adomas pamiršo mėtinių saldainių skonį.

Pasaulis tada atrodė didesnis, platesnis,
kol nepritrūko vietos ir neišplaukė,
medinę valtį irdamasis,
žadėjo grįžti auksine.