Aplipę dulkėm, liūdesio ciklopai
Visiems sumigus verkia tyliai,
Žymį link Pergalės namų takelį
Pardavę žemę miesto žiburiai.
Apjuosę pasakų namelį
Lopšinę vėjyje linguos
Užklos šešėliais ir ilgai rymos,
Kad klaidžioję dienoj, pavargę,
Giliai sumigę nerimo pūkuos,
Labirintuose saldžiuos sapnų
Tavo mieliausi žmonės
Rastų kelią tikrą
Savos svajonės link
Tik valkatos girta daina nustelbs,
Be žodžių girgždančią lopšinę
Ošiamą nemiegančių
Sulinkusių nuo rūpesčio
Snieguoto miesto žiburių


Šniūrbertas Špokelis



