Ten, kur miega dievai

Aš nušveisiu visus tavo bučinius nuo kūno
Ir tada diemedžiu žydėsiu.

Degančion žolėn sumesiu aistras,
Išjungsiu šviesas.

Išėjimo jau nebėra.
Mano žiedai tirpsta nuo vėjo.

Kur mes buvome susitikę
Pirmąją naktį prie liepų,

Išrinktos skrynios miške,
Už upės pamestas raktas,

Vandeniu besiliejantys bučiniai.
Man nebėra išeities.

Aš tik noriu skambėti
Garsiau už šešėlius.

Jau sutemos kutena namus,
Dūmuose atgyja veidai.

Palikta arbata
Garuoja naktimi.

Žvilgsniai ir vėl prasilenkia,
Tik nuslenka kūnais žemyn.

Aš noriu bučiniais dainuoti.
Tu nori degančioj žolėj paskęsti.

Dar susitiksime.
Ten, kur miega dievai.