***
Mano Dievas nemoka meluot.
Jis aukštai ant spintos – ten, kur mano rankos nepasiekia palaistyt gėlių.
Mano Dievas vakar suvėlė man plaukus ir liepė tau iššukuot, vakare prieš miegą liepė paglostyti juos.
Mano Dievas laša nuo stogo:
- Pap, pap - nežinia kur nukrinta.
- Smagiausia, kai jis netikėtai nutupia ANT NOSIES.
Mano Dievas.... cha.. cha...
Kas gali pasakyti, kas yra Dievas?
***
Moteris.
Gimiau moterim.
Moterys gimdo vaikus.
Aš dar neturiu vaikų.
Aš dar ne moteris.
Kas gali pasakyti, kas yra moteris?
***
Mūsų namuose niekas nekalbėjo apie mirtį. Kol vieną dieną ji pati atėjo ir pažvelgė mums į akis. Visi buvom namie – visi ją matėm. Mūsų namuose buvo liūdna.
Vėliau į mūsų namus atėjo pavasaris. Buvo liūdna.
Mes ir vėl nekalbam apie mirtį. Jaučiu, ji artinasi prie mūsų namų. Jaučiu, ji pakeliui...
Kas gali pasakyti, kas yra mirtis?
***
Yra daug metaforų apie paukščius.
Vadina juos laisvais, didingais.
Jiems pakerpa sparnus, sužieduoja – laukia sugįžtant.
Mano gyvenime buvo tik trys paukščiai – visos vištos. Aš mylėjau mūsų vištas.
***
Sunku. Taip sunku. Sunku, sunku. SUNKU. Sakau SUNKU...
Kas gali pasakyti, ar mane kas išgirdo?