Kalbelė

Jei tik nugirsti savo vardą nuo karuselės vaiko šaukiamą,
Danguj prikali lentelę
„Pašaliniai nepageidaujami“...
Ne Tave šaukė,
O ir vaikas švarus, ne piemuo juodų avelių
Ir po baltą be pėdsakų vaikšto.
Ar Tau neatsibosta būti
Šv. Petro padėjėju?
Tie raktai didesni už Tave patį
Ir dažnai sudrebu,
Kai į purviną šulinį žvaigždė įkrenta:
Rodos, dar vienas raktas skylėtas,
Dar viena spyna pelėsiais apaugs.
Dabar ruoštis į dangų kasdieniška,
Viską žemėj išbarsto, viskuo atsikrato,
Ar tikrai tenai užteks merškinių lino?
Šiandien šulinio inde nuskendo mano ranka,
Klaupiuosiu ant nušluostyto tako,
Ranka likusia pagriebiu Tavo koją..
Pasakyk, ar niekas nesišaipys?
Aš neištverčiau.
Mirčiau mirčiau.
Antra mirtis?
O kairės pusės raumuo visas išsivėpęs sūpuojas.
Aš noriu debesies ne virš vandenyno,
Tik nežinau, ką Tau pažadėti.