- - -

Aš esu paukštis.

Nuo kalno ant kupsto:
vis klajoju ir ne-
atrodo gi man
kas nors keista
čia.

Kelionėj ir ne
aš pro langus regiu,
ką jūs liežu-žuveliais,
išmone judria
ir nuojauta aštria
peršviečiate.

"Tarsi keliaučiau į pačią sielą..."
Tačiau nebe.