Užsirūkė

Iškylautojai
 
Trys išdykėliai berniukai:
Algis, Romas ir Vytukas
Sugalvojo pauogauti,
Truputį paiškylauti.

Algis nešasi peiliuką,
Vytas į kišenę bruka
Tris tėvelio cigaretes-
Parūkyt laisvai ten vietos!

Medžiai vėjyje šiūruoja,
Saulė gėleles bučiuoja.
Trys išdykėliai berniukai
Takeliu į mišką suka.

Algis drožiasi birbynę,
Romas uogą jau nuskynė,
Tik Vytukas neramus,
Gal paliko degtukus?

Ne, degtukai jo kišenėj,
Tik pradėt kaip neišmano.
Gėda truputį draugų
Ir širdelei neramu.

„Vyrų“ pokalbis jau rimtas,
Cigaretės padalintos,
Tik degtuką užsibraukti
Ir smagiai  dūmelį traukti.

Dūmai nosis pakuteno,
Džiūgauja vaikai, kikena.
Vyriškai degtuką meta!
Pokalbis dabar- kaip reta.

Degtukas

Žvilga šilko samanėlės,
Žydi rausvos miško gėlės,
O drugeliai tarp žiedų
Žaidžia, sukasi ratu.

Tik staiga, kur tai matyta,
Šnypšdamas degtukas krito!
Parudavo samanėlės,
Išsigandę virpa gėlės...

Skruzdėlytė tuo laiku
Nešės ryšulį spyglių,
O pamačiusi degtuką,
Pamažu link jo pasuko.

Deda žemėn ryšuliuką.
Bara ji piktai degtuką:
- Be galvos esi visai!
Pažiūrėki, ką darai!

Dega miško samanėlės,
Vysta, džiūsta net ir gėlės,
Eglės, pušys suliepsnos,
Kiškiai, stirnos išbėgios!
   
- Štai galiūnas koks esu
Man visų jūs nebaisu!
Supleškės tavo namai
Ir paliks vien stagarai! -

- Pažiūrėk - ir pats degi!
Kam giriesi tad, kvaily?
Tu sudegsi be naudos
Ir miške bus daug žalos.

- Baik pamokslus man sakyti,
Aš nemėgstu jų klausytis.
Nors ir pats sudegsiu čia,
Bet sudeginsiu tave!

- Jei sudegsiu aš maža,
Ne tokia jau ir bėda.
Gaila eglių ir pušų,
Gaila miško dovanų..

Juk iš medžio pats esi,
Kam juos deginti žadi?
Pagalvok tiktai gerai,
Kokį blogį tu darai! -

Bet degtukui nerūpėjo,
Skruzdėlytė ką kalbėjo.
Pagyrūnas išdidus
Uždegė ir stiebelius.

Rūkti kiminai pradėjo.
Skruzdėlytė sudrebėjo.
Į namus ji tekina
Bėgo bėgo virsdama!

Miške gaisras prasidėjo!
Gelbėtis visiems reikėjo!

Namo

Šliaužia debesys žemai,
Ošia miškas neramiai.
Paukščių giesmės jau nutilo…
Lietus artinas virš šilo.

Algis, Romas ir Vytukas
Greitai link namų pasuko.
O dundulis dundavoja!
Reikia dėt smarkiau į kojas!

Bėga, bėga kiek tik gali...
Štai jų rūkymo aikštelė...
O lia lia! O kas gi čia?!
Ūžauja baisi liepsna!

Eglės, pušys kaip liepsnoja!
Juodos sąmanos po kojom…
Karšta. Darosi klaiku!
Kaip sugrįš jie namus?

Vis labiau dundulis griaudžia!
Kaip baisu! Širdeles maudžia.
Dieve, Dieve! Ką daryti?
O!!! Lietus jau praded lyti!

Pilas lietus kibirais,
Liepsną verčia pelenais.
Laimė, kad liūtis užėjo -
Gaisrą užgesint suspėjo.

Peršlapę ir paišini
Iškylautojai liūdni
Slinko vangiai į namus.
Na, dabar tikrai jau klius…