Geltonskruostė voveraitė
Žalio miško karalaitė
Saulei šviečiant kantriai laukia
Ir lietaus prasmingo šaukia
Raukias mėlynas dangus
Voveraitei draugių bus
Grybai dygs iš samanų
- Būt auka neketinu!
Vaikšto žmonės nedėkingi
Pasilenkt, nupjaut netingi
Miškui grybai puošmena
O kitiems jų negana
Voveraičių skanios sriubos
- O, kad žmonės būtų skubūs!
Kepuraičių nebeliestų
Į pintines nebekviestų
Puošia galvą miško lapas
Iš po lapo slieko snapas
Voveraitei neilgai
Liks gyventi, nes sliekai
Valgyt nori nepiktai
Juk kiekvienas skrandį turi
Į kitus nieks nebežiūri
Vėl ateis ruduo, lietus
Voveraičių bus, dar bus!