Bratislava

Prancūzai, batukais vaškiniais,
Dunojaus pakrantėje stato laivus
Mėlynų burių.
Žuvėdros, suluošintom kojom,
Spjaudos akmenimis
Tai jų toks mažytis karas.
Mažytė garbanė, išbaidžius pakelės šmėklas,
Vedas už pavadėlio tėvą,
Nutilusį automatą lošimo.
Šlapi pageltę akmenys-
Žymekliai klasių.
Mergiotė basa šokinėja
Meta centą, dabar negaliojantį.
Taip čirškia paprikos kepinamos
Prancūziškuos induos
Ir kvepia įšylantis dumblas.
Inkaras žemai į mėnulį įkaltas.
Ąsočiai ne brangakmeniais išpaišyti.
Lyg verkia mėnuo nujausdamas atilsį
Apgirsta statytojai ir klasių lošėjai.