Būtis

Būtie, Būtie! kaip alkanai
Tavy žiedai žydėti skuba!
Vestuvių - laidotuvių rūbą
Tu kas akimirką mainai.

Kaip iš eilės visus imi
Į savo siautulingą sodą!
Kiekvieną aklą ir kuprotą
Lig soties girdai viltimi.

Tu savo ketvertu eikliu -
Vanduo - Ugnis ir Žemė - Oras -
Leki žaibais ir meteorais
Žėruojančiu erdvių keliu.

Varpelis aidi dar ilgai,
Įveikdamas traukimo jėgą.
Lig apsvaigimo įsibėgę,
Zenitą perkerta žirgai!

Užlieji kosminės tylos
Ir apversti į viršų kojom,
Jie skrieja ir atsikartoja
Observatorijų stikluos.