mano vyzdžiuose saulėlydis

Atsibundi nuo rausvo siego.
Tyliu užmūrijus mažyčiais raudonais dryželiais aistrą.
Sukies ant kito šono. Neužmiegu..
Išbąla šnabždesiai. Pūkų sūpynės kaista.

Gražuolis rytas. Medžiai miršta.
Erdvė plati. Pasaulis, vis dėlto, per mažas.
Sutrūko smuikininko stygos šiąnakt. Tiršta
Ir ant pirštukų laimės skausta šokoladas..
Negimsta angelai:
Užduso demonai.

Mintis taki – praslysta tarp aikštingų kirų.
Esu tokia: tiksliai dėmėta, jei Jums tinka.
Rąžaisi vangiai. Tik tarp vyrų:
Kryžmai aukščiau pakylam sapno vingiais.

Gardu, kartu – ragauju saujom
Ydingą šypsnį iš šviesių plaukų.
Valdžioj viens kito, nedraugaujam.
Erezijos netenkina aklų.
Nemoku degti - šerkšno ledas.
Iš jo nebūna ryto. Vakarai.
Matyt ir vėl per plonas ledas...
Atsiprašau... Tikiuos nesušalai?..