Nėra/yra

Kol sudaužyta širdis
Neatsigauna
Iš vanilinės įtampos
Nėra ko laukti
Šokoladinio lietaus



Žiedlapiuose sugerta
Saulė
Ei, ji juk spigina
Į veidą
Nekantrumo fone



Tyliai krebžda voras
Mintyse
Stengiasi pažadinti
Smėlio audras
Aistrai nuslopinti



Ir naktį siela
Geria arbatą vonioje
Berods, praetis
Susikrovė daiktus
Laukia pipirinio bučinio



Kai aplamdytas jausmas
Atsigauna
Iš citrininio nusižeminimo
Verta laukti
Mėtinių debesų.