Tikslas

Tavo žvilgsniai iš gimdos akmeninės,
O Tu meluodamas rėkei,
Kad moterų vandenyno slapčia pavogei.
Ar žinai, ar girdėjai,
Kad nendrių moterys nekepa kūčiukų Kalėdoms?

Sukos suko gyvatės
Medžio, stiklo, plastiko,
Nežinau, nedrįsau liesti
Tik uodegos upių savo fosilijas
Delnuose mūsų norėjo įspausti,
O mes atsisakėm,
Įstumėm akmenų karštinėn.
Rytoj, jei pabusi, parodysiu
Gėles akmenines ant geležies žemės
Ir susuktus piruetus gyvačių.

Tyla smuiko raktu nuslysta į bosą.
Mieste liekanų tuščia beretė delnuose,
Šlapios duonos rožiniai delnus teplioja,
Vėtrungės, metusios balsą, sudyla-
Dabar tik Tu vienas moki vėją sūpuoti.

Tu iš bėgių per upę nukaltas,
Netikinčių kamuoliu
Per pirmas kiaulpienes nuridentas.
Ant grindinio skysto,
Per vasarą ledu virstančio veido.
Tavo kraitis- pelėkautai,
Su laimės lašiniu švytinčiu.
Pirmą kartą paklausiu,
Už manęs ar tekėsi?