Artistas

Šituos keturis žirgus,
Kur skrieja virš Didžiojo teatro
Jis linksmai sustabdys
Ir pagirdys aukštam frontone.
Mes pavijom tą moterį!
Kuo tu vardu? Kleopatra?
Tau atsklęsiu vartus
Aplankyki, brangioji, mane.

Nusivest pas tėvus,
Su draugais supažindint norėčiau
Ir norėčiau parodyti
Uosį ir šulinį tau.
Pažiūrėk į mane -
Aš akivaizdoj savo žemiečių
Visas toks, koks esu,
Ir slapyvardžiu nesidangstau.

Nepakeis man gimtinės
Gražiausi kraštai ir kelionės,
Tegu tūkstantį kartų
Per sapną mane aplankys
Šitas laukas taikus,
Kuriame darbą mylintys žmonės
Ir tingus nuobodžiaujantis
Aristokratas - garnys.

Ka myliu, ką skaitau,
Ką kely sutikti svajoju -
Tau, brangioji, parodysiu
Savo slapčiausius jausmus.
Pasišildyti noriu
Alsavimu meno šiltuoju,
Noriu kaip šeimininkas
Įeit į talento namus.

Nedainuotą romansą
Aš noriu dainuoti prie rampos
ir pamilti mergaitę,
Iki šiol nebučiuotą, gal būt,
kaip eilinis kareivis
Numirti tragedijos jambuos
Ir skausmingai ieškoti atsakymo:
„Būt ar nebūt? „

Būti namui ir kiemsargiui
Ten, kur degėsiai ir duobės,
Būti vaikui linksmam
Ir patenkintai motinai būt!
Iškankintoje mūsų planetoj,
Nuo amžių beglobėj,
Įžeistam ir pažemintam
Niekam nuo šiolei nebūt!

Tai ne dievo valia,
Tai ne mano paties išgalvota, -
Už seniausią senovę senesnis
Jis buvo ir bus -
Šis kūrėjo troškimas
Pažvelgt praeitin samanoton
Ir ateinančius amžius
Atversti kaip knygos lapus.

Aš - kaip laukas rugių,
Kurs rugpjūtyje baigia išbalti,
Aš - greitoji pagalba,
Ir nepavėluoti skubu, -
Neapsakomas nerimas
Manąją širdį užvaldė,
Su komunos žmonėm
Ir žmonėm vakarykščiais kalbu.