Pasigailėk man Die,
Bodlero, -
o gal Paryžiaus splinų,
trijų minučių iki nieko;--
bevalių, tvirtagalių priegaidžių,
taškų ant i, --
Nėries alyvų
per amžius
kvepiančių mintim
pasigailėk! --
Ir vėją.
Vieną. -
iš kiauros kišenės
už prastą karo žingsnį
Mačerniui dovanok-
gyvybę žodžiui.
Dar nosines nuo z ir ž
atseikėk, tėve, -
po vieną pasaką
į nėrinį sudėk.