vienas. Aš Fobija
Tirpstančiose formose liejasi
mažyčiai šiurpuliai
ir kojomis bėginėja
skorpioniškos fobijos
ir dusina peteliškes,
saulės rezginy beklejojančias
palaimingą sekundę gimimo.
Peteliškių aruoduos
fobijos kelia puotas
ir gaivina liulančią žemę
mažyčiais išdegusiais sparniukais
peteliškių nakties.
Taip gūžiasi naktys
Prieš mano didybę.
du. Aš Nemiga
Katėms pavasariop belaidant
į dangų balsingas maldas,
aš šėšėliais iškloju
lubas ir betįstančias sienas
ir tamsiais vėjais šukuoju
nemiegančio sąmonę.
Klejoja akys beprasmiškai
ir dryželiais vaidenas
žaltvykslėm.
Ir liežuvėliais išdegintos
mintys skaudžiai užmiega
patalynuos insomnijos.
trys. Aš Gėla
Langais atdarais
keliauju į tūnančias sielas,
užuolaidom perkelio
bedangstančias ilgesį
ir skausmo trupinėliai
įkyriai bado
pašonę, besivartant
patalynuos su priešu savu.
Tyliai išgraužiu
gėlos upeliams vagas
per gyvenimą- nepaskęs
tik stipriausi,
įsitvėrę valtelėn vilties.
Nemylėkite mūsų,
Mes juodi pranašai.