Tu turi pamatyti Marią

Įdomu ar tai paskutinė naktis
Kai esi emigruojantis piligrimas.
Nėra nieko šiuo metu.
Neužmausi žiedo ant jos rankos.
Nieko nėra, sakau.
Nereikalingas, regis, murkimas
Ir išnarinta fantazija.
O tas bandymas sujaudinti taip 
Ir liko ties tikimybės riba.


Tuščiose žibintų gatvėse,
Kur taip romantiškai lijo
Kažkoks idiotas užtrumpino,
O dar vienas sąsagom susegto
Trotilo užmetė.

Pasekmė:
Nuosekliai tupėję balandžiai žuvo vietoję,
Mano mažoji meškeriotoja subrolėjusi
Sesutė vis dar tiki, kad meilėje nejuokaujama.
Trys alkogolikai  pakeitė orientaciją save
Interpretuodami kaip alkoholikus su
Žydrom gerklytėm.

Tuk tuk tuk – na barška genys kokią
Puveną bekalsnodamas, bet ne - nuostabiausieji
Poetai tai kitaip mato:
Tuk tuk tuk –  beldžiasi meilė į tavo kruviną širdį, o
Tavo lūpos prašosi bučinio.
Panaudosiu daugybos metodą ir jau turėsime tokių
Eilėraščių apie dešimt degtukų dėžučių padaugint iš jų
Visų degtukų skaičiaus, o tada supleškinsim ką nors –
Bet tai jau netinka į bendrą kontekstą.

Bet kur gi dingo piligrimas, mūsų
Pats nekukliausias geriausiasis klientas.
Jis buvo toje žibintų gatvėje, kai antrasis
Idiotas viską ten paskraidino.

Gal kas matė mergelę Marią?