Nekaltas ruduo

Toks nekaltas ruduo. Mažas vaikas
Susirietęs gatvelėj Bangų,
Susiraukęs, o gal susilaikęs
Nuo minčių ir kvailų pažadų.

Sužiedėjus bandelė jo rankoj
Tarsi lauko akmuo kovoje.
Toks nekaltas ruduo tarsi tankas
Su trečia pavara užkirsta.

Liūdnas vaikas. Tos purvinos gatvės,
Tie sustingę rytai. Nejučia
Išeini pasiklysti it aklas,
Nes ruduo toks nekaltas. Deja...

Nerandi net monetų kišenėj –
Tik seni trupiniai šiam švarke –,
Mažas vaikas dar sėdi toj gatvėj
Ištiesta šalto alkio ranka.