ma uolos for

Na, sako, atidaryk langelį – vėdinsim smegenis,
Aš suklapsėjau akimis, patraukiau ausimis ne vietoj pakibusią sruogą,
Pavizginau uodegėle ir pradėjo byrėti nežmoniško dydžio šiukšlės,
Tarpų.

Išėjau iš savęs lyg iš kosmoso, praregėjus žvaigždėtom akim,
O galva - akmens formos, sako, ji neš tave kaip meteoras
Į tavo norus, į išsipildymą, nežmonišku greičiu,
Atodūsio.

Atsiklaupiau, sako, geriau matos, kur nuskrenda dangūs,
Pasiėmusi vienintelį diską, paleidau saulės aštuntąją dainą,
Nėra tarp jūsų pasiklydusio raudančio princo - tarp jūsų nežmoniškas alkis,
Viršūnių.