Balandžio fantasmagorija

Pražysta blindžių vilionės
Kaip bitė aš neturiu
pasirinkimo.
Rodos, suplasnočiau
perlamutriniais,
purpuriniais,
plastikiniais,
sparnais
ir pakilčiau it kamanė
į lietų šilkinį
(su pilkais angelais).
Gal jau metas nuplaut,
nusivilkt,
atsiduot beprotybei
(su dryžuotais angelais).
Nesistebėt iš dangaus
krintančiom figom,
jas pasėt
ir auginti kantrybę
(o gal išpikiuot daigelius
beprotybės).
Turbūt tie,
kas labiausiai mėgina
įtikint, nebežino
kiek kainuoja kilogramas varžtelių –
aš pati, savo rankom, įdėsiu
po vieną į popierinį laivelį
ir paleisiu
violetinių tolių linkme.
Su angelais.

2003-04-21