Veido tėkmė

aš mąstau apie veido tėkmę
ir tavo veido bruožus mieste
kur lydosi it medžio mažas judesys
iš rašymo iškirstas žodžio skambesys



matau trapumas lyg ant kaklo vėrinys
vis byra byra į šalis
ir rieda mažos baltos sagos
vis byra byra į šalis
ir neberandam jų ne vienas
nes mūsų mažas atspindys
pamiršęs savo tvaiko kvapą
nebelenda daugiau kitiems
į tolstančias/artėjančias akis
kaip muzika kuri vis tyla/auga
o gal tik natos mažos atspindy
mums teprimins apie juodumoj
netyčia peržvelgtus vaizdus
ir gal tik mažo noro lemtas
tavo kvailų veiksmų
be proto mylėtas sūkurys
ištars tą vieną žodį
ir stebuklas, niekieno vis netikėtas,
galbūt pavirs į atviras duris
ir galbūt nedrįsime ten žengti
nes ar kas mūsų sielai pasakys
ko vertas tavo mažas vardas
2003 05 06