Apie žmogaus orumą

Keliais pernykščiais
atsiduodančiais derva,
sniegais boluojančiuos
orumuos--
nakvynės jau neieškau
tik po dali--
pakeleiviams
savo naštą dalinu.

Iš toli žiburiu vadinusi
naivuma,
net vilkė motina
nebetiki vaikais,
o šitiek knygų
apie kūna- duoną
ir kraują-vyną
iš dangaus
įskiepyta gelmėj
minčių-
kaskart pamačius
leisk tau--
paskutinį norą dovanot,
taupyk,
gal juodai dienai-
maldai sutaupysi,
net ir pagonys
tiesą slėpė nuo stabų.