parduotuvė

ir vėl šviečia saulė, kuri kažką reiškia, ir vėl keliu ropoja skruzdėlės, kurios kažką reiškia, kaip ten bebūtų, aš vis einu, kol atsimušu į Joną, jis man labai reikšmingai ir sako, labas, kur eini, aš, žinoma, nežinau, bet noriu kažką atsakyti, sakau, į parduotuvę, jo akys šiltos, jis eina kartu, parduotuvėje nusiperku sviesto, obuolių, batoną, saldainių, ir man nejauku, nes aš parduotvėje perku, o Jonas nežinia ką čia daro, bet jam liūdna, jis vis tiek nežino, kur eiti, jis ir rytoj eina su manimi į parduotuvę, jo akys šiltos, nuperku jam saldainių, jam nereikia, bet paima, kitą dieną vėl nuperku jam saldainių, jis man nuperka pyrago, aš jam nuperku traškučių, jis man nuperka sausainių, ir mes vis vaikštome į parduotuvę, bet niekada nevalgome