Juzė ErelickasJei panorės kiekvienas nešti savo kryžių,
išeisiu keturiom į baudžiavą.
Išeičiau dar toliau, per daržą į Paryžių,
bet kryžiaus neturiu –
man draudžiama.
Jau trūksta kryždirbių – išėjo kryžių nešti.
Ir medžio nėr – tik aš dar ąžuolas.
Skaptuoju sąžinę, nublizginu geležtę.
Stovėsiu kryžiumi
neprašomas.
Tarp mirusių turiu draugų, o jie – daug kryžių.
Paskambinu aš jiems į kapines.
Žadu mokėt eilėm, numirt net pasiryžęs.
Tylu – lyg būčiau
apsišlapinęs.
Kai ryšio nėr – prasmės ir pauzėm nesuriši.
Draugai nusviro. Aš jiems – svetimas.
Per Vėlines vėluoja žvakė mirti – mišios.
Kai kryžium stoviu – šiandien
metinės.
Miegelis gundo, bet dar karstas nepaklotas.
Prigulti nieks varpais neragina.
Šaknis išleidžia žemėn mano kryžiaus kotas:
palaistau ašara
per pagirias.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2006-03-28 22:11
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-11 10:59
"Skaptuoju sąžinę, nublizginu geležtę.
Stovėsiu kryžiumi neprašomas. " 5 Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-10 23:34
geras, vyriškas, stiprus tekstas. Pagalvojau kaip būtų jei autorius žengtų žingsnį į šalį nuo tos Krylovo satyros ir pasijotų ironiją truputuką, ech...:).5.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-10 22:29
kas čia reklamuoja ir nieko nesako? kodėl, gal dėl S.Gedos paskutinių ilgai besitęsiančių žinių.
Man poezija patinka, man atrodo jog nesąmonė žmogų pagerbus kaip poetą, dėl jo darbų toje srityje, ir manau pelnytai, NES ne gėda S Gedos poeziją skaityti scenoje, ir gera klausyti, jei ją kas skaito, dainuoja, dvasinis estetinis malonumas patiriamas tiek skaitant, tiek klausantis, už ką jis ir buvo pagerbtas, o paskui imti ir atimti. na jei jis būtų išniekinęs tą sferą tą sritį tada taip. VEIKIMO PRINCIPE, jei žmogus išgelbėjęs kažkam gyvybę, gal ir ne vieną gyvybę rizikuodamas savąja, pasižymėjęs narsa ir drąsa, padaręs pasirinkimą rizikuoti gult ant eketės krašto ir traukti esantį po ledu, kai ledas gali įlūžti, ir vis tik tai žinodamas, jis padaro tokį pasirinkimą, rizikuoja, ištraukia du žmones, o po to pelnytai apdovanotas kokiu nors ordinu už tai; pelnytai, tai apdovanotas, pažymėtas pagerbtas jame bruožas kuris buvo panaudotas laiku ir vietoje, ir laisva valia pasirinkus veikti taip, kaip jis pasirinko, ir tai teisinga, puiku. Tačiau, paskui, bėgant metams, jis keičiasi, kaip ir pasaulis, ir vieną dien išaiškėja, kad jis samdomas žudikas, taip pat rizikuoja, taip pat drąsus, bet atiminėja gyvybes, ir taip pat sąmoningai atima iš žmonių gyvenimus už pinigus, tada galima iš jo ir reikia, netgi privalu atimti apdovanojimą tokį, BET jei kažkada, bėgant laikui, jo gyvenime atsitinka dar vienas atvejis; jis važiuoja automobiliu, labai viršija greitį, padaro avariją kurioje žūva žmogus, kryžiaus iš jo, kurį jis pelno savyje turimu ryžtu drąsa, ir laisva valia pasirinkęs riziką ir išgelbėjęs žmonėms gyvybę, gerai žinodamas ir vis tik rizikuodamas savąja, to ordino tokiu atveju atimti negalima. S.Gedos lietuvių poeto poezija tikrai dėmesio verta, ir ją skaitydamas tikrai gėdos neapturėsi, lietuviai gali didžiuoti vienu iš savo poetų S.Geda - jo poezija. Juk jis tikrai puikiai rašė, rašo, na to neištrinti, tai tiesa ir rašto, literatūros kalbos jis neišniekino, nei sąmoningai pasirinkdamas tai padaryti nei nesąmoningai, o apdovanotas - pagerbtas yra tiesiog jo darbas (patys kūriniai.) Juo labiau, kai jam dabar ir taip tikriausiai sunkiau nei bet kuriam kitam, o jo kūrinį skaitydamas scenoje žmonėms tikrai galėsi jaustis puikiai, ir klausydamas taip pat. Apdovanojimas juk už tai. Tikriausiai J. Erlickas nesupyks, man patinka du posmai, visas šis gražus bet, truputį per daug sarkazmo atrodo, tačiau gal jame yra daug ir kančios, tikros kančios iš kur ir pareina tas didelės dozės sarkazmas. Kur tiesa kaip gyventi tiesos, o tiesa nušauta kaip mergaitė, seniai seniai, ir vis tik gyvename. Kažkaip. Gražūs S. Gedos literatūriniai darbai, verti dėmesio ir pagarbos, už ką jis buvo ir apdovanmotas. Čiurlionis sako bepročiu patapo, bet jo darbai yra lietuvių pasididžiavimas. argi ne. O gal juos reikia sudeginti, juk sako jis buvo į gyvenimėlio galą bepročiu, ir šiaip su dvasininkija ne labai sutarė. daug skausmo gyvenime, kiek kas pakelia. būna ir persilaužia. kinta santykis apskritai. nu va paskaičiau ir pamąsčiau. reiškia ne tuščias eilius. Apie gyvenimą susimąstai. Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-19 17:50
Primena tikrąjį Erlicką. Norint galima būtų prie šio bei to prisikabinti, bet tingisi:) Kryžių gal ir per daug, bet šiaip skambesys veža. "Paskambinu aš jiems į kapines" - che che.
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-19 17:45
taip, aš taip pat manau, kad tas "kryžiaus" kartojimas per dažnas. Yra netikėtų perliukų.
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-19 17:36
Skambesys ir mintis - puikiai. Tik pabosta "kryžiaus" kartojimas.
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-19 23:28
Šaknis išleidžia žemėn mano kryžiaus kotas - gerai! Ir šiaip - visas tokia graudžia ironija perklotas...
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-18 21:36
Pažvelgus į nuvertėjusį, net daugelio rašikų žodį – šis eilius ir minties paripetijomis, ir kryžiuotomis žodžių prasmėmis – mum visiem – aukso kasyklos...
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-18 19:53
Skaičiau su šypsena:)) Ech, Juze, tokį rimtą gyvenimą taip šmaikščiai sueiliuoji! Ne veltui esi klasikas!
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-18 14:16
net labai neblogas... 5.
vien jau <Kai ryšio nėr – prasmės ir pauzėm nesuriši....> - į "dešimtumą"... |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |