Ruduo

Vasarvietėm, dirvom, jūros krantu
Žengia rudens kaitra.
Rečiau palangėm tylą naktų
Drasko šunų aistra.
Būk sveikas, ruduo!
Stepė balta
Ir jūros smėlio tyla
Primirkę juo, kaip duona kieta
Primirksta degtinės stikle.
Pažįstu aš tamsą, atsiūtą takais,
Tuščių, tarsi karstas, naktų;
Ten paukščiai, rūkai,
Ten šoka vėjai piestu!
Medžioklės naktį sustosiu ten
Ant kryžiaus dulkėtų kelių,
Kad žąsys geriau girdėtųsi man
Nuklydę dangum giliu!
Ant kranto išeisiu:
Migla apsems,
Migla vandenų sūrių,
Ji tiesias dūmuojanti  virš vandens,
Kur žuvys plaukia būriu.
Ir mano ausis pagauna garsus,
Skambėdama kaip styga,
Ir aš išgirstu:
Į pietus, į pietus
Eršketai plaukia staiga!..
Girdžiu šnarant vandensi tarp žolių
Ir lėto krabo žingsnius
Ir skrydį žuvėdros, bėgsmą pugžlių,
Medūzos ledo dygsnius.
Aš ryto sulauksiu...
Kai vėjas užsnūs,
Tamsa, tartum burė suplyš, -
Į kalną išeisiu...
Pasuksiu žingsnius-
Žingsniai namo sugrįš.
Rudens aš mačiau šuolius retus
Ir jūrą, ir stepę rūke.
Sušvilpsiu šuniui paimsiu šratus,
Krepšį su duonos rieke.
Ir vėlei pakils kaitra rudens,
tiršta kaip žiedų medus, -
Ir štai virš sodų ir virš vandens
Medžioklės diena pabus.