Pavasaris

Alėjoj stulpų,
    Vieškeliuose peronų -
Varlių žalsvuma
    Nuo vasarių vagonų;
Alkūne paniręs
    Į skystą alyvą,
Jau pradeda svertas
    Kalbėti, kaip gyvas...
Ir dūmai nusėda
    Ant šlaito raudono,
Ir bėgiai vis krinta
    Po ratais vagonų...
Prie stiklo prilipę,
    Bučiuojasi poros,
Ir skamba gitarom
    Vasarviečių oras:
- Ak! Jums nenorėtųs
    Žolėj pagulėti?
- Ak mielas. Juk aišku.
    Norėtųs, norėtųs! -
O ten virš žolės,
    Virš patvinusių upių
Pavasaris vėliavą
    Žalią išsupo, -
Ir štai iš kelmų,
    Akmenų ir plyšelių,
Atakon išėjus,
    Žolė žalia kelias...
Ant rykštės plikos,
    Virš vandens susirinkę,
Jau prapučia gerklę
    Šakų šeimininkai...
Pirmuoju strazdu
    Atsišaukia miškai,
Pirmuoju lydžiu
    Pliukši upių takai,
Ir žvaigždės
    Viršum tylumos pirmapradės
Rikiuojas šikšnosparnio
    Pirmo paradams...
Aš mėgstu tradicijas
    Žemės tikros;
Olas ir lizdynus,
    Neršimą ikros...
Bet aš ne žuvis, ne žvėris.
    Aš - poetas;
Man irgi žolėj
    Pagulėti norėtųs;
Nuo tambūro šokt,
    Pasileisti skardžiu
Į spindintį rėtį,
    Prigrūstą žvaigždžių...
Ir staugti vilku
    Šalia veršio lavono,
Ir šnervėm užčiuopt
    Rujos geismą malonų;
Juodam dubury
    Prie dumblų, pašaknų
Lydekos ikrus
    Apšlakstyti pieniu;
Vaikytis žuvis,
    Paukštei plunksnom pamoti,
Šikšnosparniu šokt,
    Paskui vilkę klajoti,
Prišliaužti, prisėlint
    Ir vytis jaunai, -
Ir žemės įstatymą
    Vykdyt pilnai;
Akim įsitikint:
    Vardan mūsų žemės
Gyvena čia žvėrys
    Ir vandens neramūs,
Ir traukinio kūnas,
    Šliaužiąs per žoles,
Tai keistas vijūnas
    Su galva žalia!..
Ir šaukia gašliai
    Traukinys išsirietęs:
- Norėtųs! Norėtųs!
    Norėtųs! Norėtųs!..