palaikymas

kai ateis tas laikas
kai ateis tas laikas

kairės rankos pirštų galais
tų pačių pirštų
kur glostė stygas
iki kruvinų nuospaudų
iki dieglio alkūnėje
iki netekimo

tų pačių nemūvėjusių žiedo
ir nedrįsusių jį susvajoti
pirštų galais

nuslysk per orą
nusibrozdinus į svetimų kalbų
atplaišas sklandančias

į gaivalingą pavasarį
importuotą anksti
lyg žalsvą bananą
ne savą

į džinsinio švarko atlapą
niekad nerūkyto
tikro laužo dūmuose
vasarą

į pamirštų pirštinių
nušaldytą odą
subraižytą svetimo rakto
skambėjimo kišenėje

kai ateis tas laikas
kai ateis

sukandus dantis
priglausi kairįjį
delną prie dešinės
rankos riešo

lengvų šiurpulių
ar netikėjimo
krečiamą

nes taip reikia juk kartais
kad kas nors palaikytų
už rankos
taip reikia