Kiek aprėpia akys- tik javai
ir tolumoje medis
žaidžiantis su šešėliu
visą vakarą
kai nuobodulys užima visa
kas sukurta
bet to negana
kai pradedi gyventi
parištas kaspinėlis ant mano kojos-
daugiau nieko
nebent tas pats javų laukas
gyvenantis “už mane”
pasidavimas- kai žaidimas dar nepradėtas
išeitis tarsi prasmenga nuo skarsdžio
lyg balaisvis sprunkąs iš vergijos
juodas toks koks pasaulis
aprėpiamas tik mano akimis
vėliau medis žaidė su savo šešėliu
kol nepamtė manojo
(pagrobė taip
kaip pagrobė javus).


Igoris



