Skirta praeiviams

Aš čia.
Perlipęs per kvailokas nuoskaudas
Ir tyliai šnopuojančius šunis ant kelio
Stoviu ežero vidury, ant ledo
Truputį pasimetęs, bet išdidus
Matot? Mojuoju. Tikras vyras


Ir nesvarbu, kad ėjau
bemaž dvi dešimtis minučių
Paskui save tempdamas kojas
pfu. kėdes trikojes
Nesvarbu, kad akinių auselė-kojelė
Iš dešinės tuščios kišenės dūrė šonkaulin skaudžiai
Matote? Ištvėriau. Vyras tikras


Va dabar atsukęs valandą į priekį
Sėdėsiu ant kėdės kitą šalia pasistatęs
Ir kas išdrįsit ateit, prisėsti? atiduodu
Atiduodu save ir pažadu dalintis viskuo
Net nuoskaudom auksinėm kris
Žinot o aš jau matau. Naivus, bet geležinis vyras