[“vysim audeklus, dėvėsim
tave vieną aš mylėsiu
nes mergele, nes mergele
laikas tau tekėt“]
tai ką, mergaite
jau pradedam praleisti naktis
į vadžias, dienas- per korius
šokt šokt, tai kokį mėnesį ir svetur
gal?
su skaniais poguliais,
tyliom smilkstančiom mintim,
bet ne dviese.
giles sukdami,
po lašą
bedievindami tamsą pamiršim
["oi, pamiršim, mergužėle"]
šviesiai mes gyvent.