Traukinio jėga

Sėdėjau prie pavasario lango,
Traukinių gausmą ledinį girdėjau.
Mačiau nežiūrėjęs.

Štai vagonas žalias, raudonas ir baltas,
Jame moteriškė su rožiniu paltu,
Nuostabiai nušiuręs pudelis rankose,
Tegul ima ir nudvesia.

Privalu aukoti tai, kas brangiausia,
Už korporacinę dvasią.
Kitaip, moterėle, traukinys neriedės,
Nebus kam vilkti jo geležinės širdies.